* Šiandien pasaulyje suskaičiuojama
apie 11000 psichoanalitikų, kuriuos jungia 57 organizacijos
34-iose šalyse. Visus juos ir visas jų atstovaujamas organizacijas
apjungia Tarptautinė psichoanalizės asociacija (
http://www.ipa.org.uk),
kuri reglamentuoja ir kontroliuoja psichoanalitikų rengimą
pasaulyje. Ši organizacija leidžia ir profesionalams skirtą
Tarptautinį psichoanalizės žurnalą (
http://www.ijpa.org).
* Europos psichoanalitikai yra apsijungę į Europos psichoanalizės
federaciją (
http://www.epf-eu.org),
kuri taip pat yra Tarptautinės psichoanalizės asociacijos
narė.
* Lietuvos psichoanalitikai neturi atskiros psichoanalitikus
jungiančios draugijos, tačiau jos kūrimo darbas jau prasidėjo.
Apie tai informuosime vėliau.
* Lietuvoje dirba 6 psichoanalitikai,
Suomijoje – 2 lietuviai, JAV
– 1. Deja, vienas iš psichoanalizės pradininkų
Lietuvoje V.Pocius yra žuvęs.
* Dažnai manoma, jog psichoanalizė nuo S.Freudo laikų
nepakito ir iki šiol remiasi vien „seksualumo akcentavimu“
ir niekuo daugiau. Deja, nepamirškime, kad praėjo 100
metų, ir daug kas pasikeitė. Taigi šiandien ir psichoanalizė
jau kitokia – ji vienija net kelias skirtingas mokyklas.
Tai:
varų psichologija (didžiausią
dėmesį skiria libidinei ir agresyviajai energijai, slypinčiai
mumyse ir įtakojančiai kasdienį funkcionavimą);
ego
psichologija (pabrėžianti ego svarbą, tvarkantis
su išorinio ir vidinio pasaulio reikalavimais gynybos
mechanizmų dėka);
objektų ryšių teorija
(akcentuojanti santykių su išoriniu pasauliu svarbą);
savasties psichologija (pabrėžianti
nuoširdaus motinos santykio su vaiku jo savasčiai formuotis
svarbą);
prisirišimo teorija
(akcentuojanti ankstyvuosius ryšius tarp motinos ir kūdikio
kaip pagrindą tolesnei žmogaus raidai, veiklai bei dvasiniam
komfortui sukurti). Pabrėžtina ir pati naujausia -
intersubjektyvumo
teorija - kuri teigia, kad tarpusavio ryšys
tarp paciento ir analitiko, o ne vien „nuoga“ analizė,
yra lemiamas veiksnys kiekvienam mūsų (taip pat ir analitikui)
keistis.
* Lietuvių kalba knygynuose galima įsigyti tik keletą
knygų apie psichoanalizę: L.Jekentaitės „Froidizmas ir
humanistinė psichoanalizė“ (1992); G.Brabanto „Psichoanalizė
(1994); T.Auchterio ir L.V.Strauss „Psichoanalizės terminų
žodynėlis“ (2003); R.Milašiūno „Psichoanalizė: 100 klausimų
ir atsakymų“ (2004); R.Appignanesi ir O.Zarate „Susipažinkite:
Freudas“ (2005). Išversti ir S.Freudo darbai: „Psichoanalizės
įvadas. Paskaitos“ (1999); „Anapus malonumo principo“
(1999). Knygynuose galima rasti ir kai kurių žymių psichoanalitikų
knygų lietuvių kalba: E.Frommo, K.Horney, D.W.Winnicotto.
Įdomios ir garsių rašytojų knygos apie S.Freudą: I.Stone
„Proto aistros“ ir S.Zweigo „Apie Zigmundą Froidą. Portretas“.
