Rema Židonienė:

8-675-39909
rema@psichoanalize.lt

Raimundas Milašiūnas:

8-699-13180

raimundas@psichoanalize.lt

* Šiandien pasaulyje suskaičiuojama apie 11000 psichoanalitikų, kuriuos jungia 57 organizacijos 34-iose šalyse. Visus juos ir visas jų atstovaujamas organizacijas apjungia Tarptautinė psichoanalizės asociacija (http://www.ipa.org.uk), kuri reglamentuoja ir kontroliuoja psichoanalitikų rengimą pasaulyje. Ši organizacija leidžia ir profesionalams skirtą Tarptautinį psichoanalizės žurnalą (http://www.ijpa.org). Jai priklauso ir visi lietuviai psichoanalitikai.

* Europos psichoanalitikai yra apsijungę į Europos psichoanalizės federaciją (http://www.epf-eu.org), kuri taip pat yra Tarptautinės psichoanalizės asociacijos narė. 

* Lietuvos psichoanalitikus (be jau minėtos Tarptautinės psichoanalizės asociacijos ir Europos psichoanalizės federacijos) vienija Vilniaus psichoanalitikų draugija (http://www.psichoanalitikai.lt), į kurią įstojo 8 psichoanalitikai ir 1 kandidatė. R. Židonienė yra šios draugijos prezidentė.

* 1 lietuvių psichoanalitikas (R. Milašiūnas) yra Olandijos psichoanalizės draugijos (http://www.nvpa.nl) bei Tarptautinės santykio psichoanalizės ir psichoterapijos asociacijos (http://www.iarpp.net) narys. Pastaroji draugija leidžia žurnalą „Psychoanalytic Dialogues“.  

* Lietuvoje dirba 9 psichoanalitikai, Suomijoje – 2 lietuviai, JAV – 1. Deja, vienas iš psichoanalizės pradininkų Lietuvoje V.Pocius yra žuvęs. 

* Dažnai manoma, jog psichoanalizė nuo S. Freudo laikų nepakito ir iki šiol remiasi vien „seksualumo akcentavimu“ ir niekuo daugiau. Deja, nepamirškime, kad praėjo 100 metų, ir daug kas pasikeitė. Taigi šiandien ir psichoanalizė jau kitokia – ji vienija net kelias skirtingas mokyklas. Tai: varų psichologija (didžiausią dėmesį skiria libidinei ir agresyviajai energijai, slypinčiai mumyse ir lemiančiai kasdienį funkcionavimą); ego psichologija (pabrėžianti ego svarbą, tvarkantis su išorinio ir vidinio pasaulio reikalavimais gynybos mechanizmų dėka); objektų ryšių teorija (akcentuojanti santykių su išoriniu pasauliu svarbą); savasties psichologija (pabrėžianti nuoširdaus motinos santykio su vaiku jo savasčiai formuotis svarbą); prisirišimo teorija (akcentuojanti ankstyvuosius ryšius tarp motinos ir kūdikio kaip pagrindą tolesnei žmogaus raidai, veiklai bei dvasiniam komfortui sukurti). Pabrėžtina ir pati naujausia – santykio psichoanalizė - kuri teigia, kad tarpusavio ryšys tarp paciento ir analitiko, o ne vien „nuoga“ analizė, yra lemiamas veiksnys kiekvienam mūsų (taip pat ir analitikui) keistis.

* Lietuvių kalba knygynuose galima įsigyti knygų apie psichoanalizę: L. Jekentaitės „Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė“ (1992); G. Brabanto „Psichoanalizė (1994); T. Auchterio ir L. V. Strauss „Psichoanalizės terminų žodynėlis“ (2003); R. Milašiūno „Psichoanalizė: 100 klausimų ir atsakymų“ (2004), „Žarijų duobės“ (2008), „Sielos paslaptys“ (2010); R. Židonienės, R. Milašiūno ir kolegų „Psichoanalitiniai etiudai“ (2009); R. Appignanesi ir O. Zarate „Susipažinkite: Freudas“ (2005). Išversti ir S. Freudo darbai: „Psichoanalizės įvadas. Paskaitos“ (1999); „Anapus malonumo principo“ (1999), „Kasdienio gyvenimo psichopatologija“ (2006), „Totemas ir tabu“ (2010). Knygynuose galima rasti ir kai kurių žymių psichoanalitikų knygų lietuvių kalba: E. Frommo, K. Horney, D. W. Winnicotto, A. Miller. Įdomios ir garsių rašytojų knygos apie S. Freudą: I. Stone „Proto aistros“ ir S. Zweigo „Apie Zigmundą Froidą. Portretas“.